Prekė įkelta į krepšelį
Inkilas miškiniam lipučiui ( Certhia familiaris ) Kaina su PVM.
Buveinė.Veisimosi metu aptinkamas vidutinio amžiaus ir senuose miškuose.Paplitimas ir gausa Lietuvoje.Tinkamose buveinėse iki šiol buvo įprastas , bet pastaraisiais metais gausa ženkliai sumažėjusi. ( Vaido Karpavičiaus nuotrauka ).
Išvaizda,skiriamieji požymiai,elgesys , panašios rūšys.Maždaug pilkosios pečialindos dydžio paukštis.Lipučiai ( lipučių genties paukščiai ) lengvai atpažįstami iš savitos išvaizdos , specifinio elgesio ir giesmės.Liputis nuo panašaus sodinio lipučio lengviausiai gamtoje skiriasi giesme.Jo apačia balsva .Viršus pilkai rudas su gausybe pailgų šviesių dėmelių.Snapas plonas - per visą ilgį truputį lenktas.Panašių paukščių mūsų krašte nėra, išskyrus , tikėtina , kai kada užklystančius sodinius lipučius.Nuo šių skiriasi baltesne apačia , kontrastingesnėmis šviesiomis dėmelėmis viršugalvyje ir pečių srityje, ryškesniais baltais " antakiais " ir trumpesniu snapu.Be to , jo užpakalinio piršto nagas ilgas,o sodinio lipučio trumpas.Tačiau šis požymis mažai vertingas esant poreikiui šias rūšis atskirti gamtoje.Lengviausiai skiriasi piešiniu sparnuose, tačiau po detales įžiurėti gamtoje labai sunku.Abiejų lyčių paukščiai atrodo vienodai.Sezoniniai jų apdaro skirtumai menki.Jaunikliai krūtinės ir kaklo šonai šiek tiek tamsiai dėmėti. Dėmelės primena žvynus.Minta daugiausiai vabzdžiais ir voragyviais. Juos renka nuo medžių liemenų.Žiemą sulesa šiek tiek ir spygliuočių , rečiau kitų augalų sėklų.Būdingas toks elgesys:maitindamasis liputis į medį nusileidžia ant liemens netoli žemės , liemenį apžiūrėdamas juo spirale kyla link lajos , ją pasiekęs staiga skrenda prie kito medžio ir viskas kartojasi panašiai.Lizdus suka įvairiuose užunarviuose , plyšiuose, rečiau jiems skirtuose inkiluose su pailga anga,nedidesne kaip 2,00 - 2.20 cm pločio.Inkilus geriausiai kelti eglėse , taip kad eglės šaka būtų prie pat angos , nuo kurios jis laisvai pasiekia landą kildamas medžio liemeniu.Balsas.Bendravimo balsai - tyloki šaukiniai " tsii-sii" ar " psiit ".Giesmė tyli.Ji prasideda vienu , kitu cyptelėjimu, kurie iš toliau negirdimi, o po to pasigirsta svarbiausia giesmės dalis - trelė " ci-ti-ti-ti-tivji".Gieda įvairiu dienos metu tupėdamas ant liemens ar įprastai laipiodamas juo.Intensyviausiai gieda nuo žiemos vidurio iki ansktyvo pavasario.